vienuosyk

víenuosyk adv. LKKVII201(ČrP) žr. vienąsyk: 1. Paskiau prispažino, kad aš užudegiau, šiaudų išpešiau iš šapo, patryniau, víenuosyk užudegiau, nedega, kituosyk Kp. Daktaras nebuvo atejęs nei víenuosyk Kp. Apsirėžk víenuosyk kreida aplink savę juoda, raudona nuo savę – maž ir atliksi gyvas (ps.) Pl. 2. Aš víenuosyk nuvažiavau Kupiškin ir dabar pardavinėja tuos pamidorus, galvoju, reika nuspirkt Č. Víenuosyk man buvo, matai, par karą – išmainė arklius Sb. Víenuosyk būta kvailo kaip kapšo, apsigavau Adm.